- kelmavietė
- kelmãvietė sf. (1) 1. Šn duobė, kur buvo kelmas. 2. vieta, kur yra ar buvo kelmai: Tėtis kelmavietėj kelmus lupa Šn. Plūgas K-56 yra nepakeičiamas padargas pirmą kartą suarti kelmavietėms rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kelmavietė
Look at other dictionaries:
kelpravertė — kelprãvertė sf. (1) duobė, likusi išvirtus medžiui, kelmavietė: Kai vėjas išverčia medį, tai toj duobė vadinasi kelprãvertė Nč … Dictionary of the Lithuanian Language
